Verslo paramos pulsas Lietuvoje: svajonės pildosi, bet pasiruošimo vis dar trūksta

Vis daugiau lietuvių svajoja apie nuosavą verslą – tai rodo ne tik augantis susidomėjimas, bet ir Užimtumo tarnybos fiksuojamas paraiškų skaičiaus šuolis. Tačiau realybė – ne visiems svajonės tampa verslo istorijomis. Nors kiekvieno kvietimo metu sulaukiama vis daugiau paraiškų, atmetamų projektų dalis lieka beveik nepakitusi. Tai rodo, kad daugelis vis dar nėra pakankamai pasiruošę verslo pradžiai.

Per penkis kvietimus Užimtumo tarnyba sulaukė daugiau nei 5 tūkst. paraiškų. Finansavimas buvo skirtas 1,5 tūkst. projektų – tai 1,6 tūkst. naujų darbo vietų visoje Lietuvoje. Vidutinė prašoma suma siekė apie 23 tūkst. eurų. Šiuo metu naujų kvietimų skelbti neplanuojama – priemonė vertinama ir sprendimai dėl jos ateities bus priimti iki metų pabaigos.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, vertinimo metu analizuojamas programos efektyvumas, rizikos bei sukurtos naudos mastas. Tai leis apsispręsti, kaip toliau tęsti šią paramos kryptį.

Kas kuria verslus ir kur tai vyksta?

Didžiausias aktyvumas – Vilniaus ir Kauno regionuose, kur buvo numatyta sukurti po daugiau nei 500 darbo vietų. Mažiausiai paraiškų sulaukta Panevėžio regione (129), kiek aktyvesni buvo Klaipėdos (195) ir Šiaulių (165) verslo kūrėjai.

Pastebima, kad didelė dalis verslų remiasi žaliosios transformacijos principais – žiedinės ekonomikos, ekologijos, tvarumo idėjomis (795 projektai). Taip pat svarbus ir skaitmeninis posūkis – 751 paraiška atitiko skaitmenizacijos kriterijus. Apie 10 proc. verslų susiję su aukštos pridėtinės vertės profesijomis, kurios šiuo metu itin paklausios darbo rinkoje.

Iki birželio 1 d. jau buvo įsteigtos 457 darbo vietos, pasirašytos 654 finansavimo sutartys dėl 667 pozicijų. Tačiau 229 klientai nutarė atsisakyti savo planų ar nutraukė jau pasirašytas sutartis.

Kam suteikta parama?

Finansavimą gavo įvairių profesijų atstovai – nuo transporto priemonių mechanikų, kino operatorių ar dizainerių iki robotikos inžinierių, fizikos specialistų, odontologų. Savo verslą kuria virėjai, gyvūnų kirpėjai, picų kepėjai ir daugelis kitų – verslo spektras labai platus.

Tarp jau sėkmingai veikiančių projektų – darbo vietos geodezininkams, operatoriams, baldų gamintojams, laikrodininkams, dizaineriams. Tai rodo, kad parama pasiekia ne tik tradicinius, bet ir unikalius, nišinius verslus.

Ieškai kitokių verslo finansavimo galimybių ar domiesi ES paramomis? Kviečiame pasikonsultuoti!